Žarnyno ir smegenų ryšys

Patiriant stresą kai kuriems iš mūsų skauda arba pučia pilvą, pykina. Tai gerai iliustruoja, kaip galva susijusi su tuo, kas dedasi pilve. Ne tik smegenys lemia žarnyno funkcionavimą, bet ir žarnyno būklė daro įtaką mūsų emocinei būklei ir protinei funkcijai. Tai vadinama žarnyno – smegenų ašimi.

Žarnynas turi atskirą nervų sistemą, kuri veikia gana nepriklausomai nuo viso organizmo. Čia – daugiau neuronų nei nugaros smegenyse. Kai kurie šaltiniai žarnyną vadina antrosiomis smegenimis. Idėja, kad protinę funkciją bei psichinę sveikatą lemia tik galvos ir nugaros smegenys – pasenusi. Šiandien mokslas teigia, kad žarnyno gerosios bakterijos (mikrobiota) bei imuninė sistema prie to taip pat reikšmingai prisideda.

Mūsų organizme gyvena daugiau nei tūkstantis skirtingų bakterijų rūšių. Kiekvieno žmogaus bakterijų rinkinys yra skirtingas. Jau trijų savaičių naujagimiui iš žarnyno bakterijų veiklos galima numatyti rizikas: ar jis turės alergijų, ar sirgs astma. 

Pacientams sergantiems Krono liga, dirgliosios žarnos sindromu, opiniu kolitu ar kitomis žarnyno ligomis pasireiškia depresija, nerimas, prasčiau veikia jų atmintis, jie sunkiau įsisavina naują informaciją. Uždegiminės organizmo būklės sąlygoja demencijos bei Alzheimerio ligos išsivystymą. Įdomu tai, kad sergant žarnyno ar nervų ligomis pasikeičia žmogaus žarnyno bakterijų rinkinys. Tyrimai parodė, kad žarnyne trūkstant gerųjų bakterijų nukenčia nervinės ląstelės: jos sunkiau vystosi, sunkiau išgyvena. Ateityje pagal žarnyno tipą bus galima spręsti apie žmogaus polinkį į nervų sistemos ligas ar maisto toleravimą.

Kas jungia žarnyną su smegenimis?

Streso metu pasireiškia virškinimo sutrikimai, nes stresas slopina klajoklinio nervo poveikį. Tyrimas su gyvūnais parodė: probiotikų vartojimas lemia „streso hormono“ kortizolio koncentracijos kraujyje sumažėjimą, o pašalinus šį nervą, probiotikai įtakos kortizolio kiekiui neturi.

Nuolatinės žarnyno gyventojos – bakterijos – mūsų sveikatos labui nudirba daug darbų. Jos prižiūri nervinio impulso perdavimą, nervinių ląstelių vystymąsi bei atmintį. Žarnyno bakterijos gamina vitaminus. Jei bakterijoms pritrūksta pajėgumų pagaminti reikiamą vitamino B1 kiekį, atsiranda atminties sutrikimai, žmogus tampa dirglus, jam sunku susikaupti. Vitamino B7 stygius sukelia prislėgtumą, mieguistumą, nervų sutrikimus. Nervų sistemai labai svarbūs K – B grupės vitaminai, kurių daugiau nei pusę paros normos pagaminama žarnyne. Taip pat čia atsiranda ir didžioji dalis serotoninino – net 95 procentai. Bakterijos gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis, kurios sukontroliuoja, kad į smegenis nepatektų nepageidaujamos medžiagos, bei gama-amino sviesto rūgštį, padedančią kontroliuoti nerimo jausmą. Žarnyne taipogi telkiasi 80 procentų imuniteto ląstelių.

Kas padeda žarnyno – smegenų ašiai sėkmingai veikti?

Mūsų žarnyno būklė ir mūsų bakterijų gerovė lemia, ar sklandžiai veiks smegenys ir visas organizmas. Tai kuo gi galime pasigerinti savo žarnyno bakterijoms? Žinoma, sveiku maistu!

Prebiotikai (maistinės skaidulos) yra žarnyno bakterijų maistas. Tyrimas su žmonėmis parodė, jog maistinių skaidulų vartojimas padeda mažinti stresą. Skaidulų gausu daržovėse ir vaisiuose, pilno grūdo produktuose bei riešutuose, sėklose. Galima vartoti ir grynas maistines skaidulas maisto papildų formoje.

Maisto produktai, kuriuose gausu aminorūgšties triptofano – iš jo gaminamas serotoninas. Triptofano gausu kiaušiniuose, kalakutienoje, sūryje, sezamų sėklose, moliūgų sėklose, žuvyje, pieno produktuose.

Omega-3 riebalų rūgštys. Tyrimai rodo, jog šių medžiagų vartojimas gerina žarnyno būklę bei mažina riziką susirgti nervų sistemos ligomis. Jų gausu riebiosiose žuvyse, riešutuose, sėklose.

Polifenoliai (augaliniai antioksidantai) padeda didinti gerųjų bakterijų kiekį žarnyne, apsaugo nuo neurodegeneracinių ligų bei gali pagerinti protinę funkciją. Jų randama žaliojoje arbatoje, kakavoje, kavoje, mėlynėse ir daugelyje kitų augalinių produktų.

Fermentuoti maisto produktai – kefyras, jogurtas, raugintos daržovės savyje turi organizmui naudingų bakterijų. Pastebėta, jog tokio maisto vartojimas turi poveikį smegenų funkcijai ir emocijoms: padeda mažinti nerimą, depresyvias nuotaikas.

Šaltiniai:

· Clarke G, Stilling RM, Kennedy PJ, Stanton C, Cryan JF, Dinan TG. Minireview: Gut microbiota: the neglected endocrine organ. Mol Endocrinol. 2014;28(8):1221-1238. doi:10.1210/me.2014-1108

· Gareau, Mélanie. (2016). Cognitive Function and the Microbiome. 10.1016/bs.irn.2016.08.001.

· Saji, N., Murotani, K., Hisada, T. et al. The relationship between the gut microbiome and mild cognitive impairment in patients without dementia: a cross-sectional study conducted in Japan. Sci Rep 9, 19227 (2019). https://doi.org/10.1038/s41598-019-55851-y

· Schmidt K, Cowen PJ, Harmer CJ, Tzortzis G, Errington S, Burnet PW. Prebiotic intake reduces the waking cortisol response and alters emotional bias in healthy volunteers. Psychopharmacology (Berl). 2015;232(10):1793-1801. doi:10.1007/s00213-014-3810-0

· Yano JM, Yu K, Donaldson GP, et al. Indigenous bacteria from the gut microbiota regulate host serotonin biosynthesis [published correction appears in Cell. 2015 Sep 24;163:258]. Cell. 2015;161(2):264-276. doi:10.1016/j.cell.2015.02.047

· Ríos-Covián D, Ruas-Madiedo P, Margolles A, Gueimonde M, de Los Reyes-Gavilán CG, Salazar N. Intestinal Short Chain Fatty Acids and their Link with Diet and Human Health. Front Microbiol. 2016;7:185. Published 2016 Feb 17. doi:10.3389/fmicb.2016.00185

· Schmidt K, Cowen PJ, Harmer CJ, Tzortzis G, Errington S, Burnet PW. Prebiotic intake reduces the waking cortisol response and alters emotional bias in healthy volunteers. Psychopharmacology (Berl). 2015;232(10):1793-1801. doi:10.1007/s00213-014-3810-0